image desctription

Į suaugusiųjų futbolą žengiantis Gustas Jarusevičius: „Galimybė rungtyniauti „Dainavoje“ niekuo nenusileidžia NFA pateiktam pasiūlymui“

Dzūkijos futbolo klubo gretose jau antrą kartą šiais metais aikštėje buvo galima išvysti 14–metį Gustą Jarusevičių. Lygių tarp bendraamžių neturintis alytiškis yra kviečiamas į įvairaus amžiaus Lietuvos jaunimo rinktines, o rungtynėse prieš Gargždų „Bangą“ pelnė ir pirmąjį įvartį suaugusiųjų futbole.

Vasario pabaigoje dalyvavai Lietuvos U–17 rinktinės stovykloje. Kokie įspūdžiai?
Jaunimo rinktinės stovykla vyko Kaune. Turėjome keletą treniruočių. Kadangi oras buvo blogas, didžiąją dalį treniruočių teko sportuoti mažame manieže. Paskutinę dieną vykome į Marijampolę ir ten sužaidėme draugiškas rungtynes su latviais. Nors rezultatas ir nebuvo teigiamas, tačiau sekėsi, manau, neblogai. Žaidėme į perdavimą ir niekuo jiems nenusileidome. Kalbant asmeniškai apie mane, manau taip pat sekėsi pakankamai gerai. Kadangi žaidžiau už vyresnių rinktinę, jaučiau šiokį tokį jaudulį. Per sužaistą vieną kėlinį sukūriau keletą pavojingų epizodų, bet, įvarčio pelnyti nepayko.

Pirmadienį išvyksti į Lietuvos U–16 rinktinę. Kiek laiko truks stovykla ir kada vėl prisijungsi prie „Dainavos“ treniruočių?
Džiugu, jog praeitą savaitę pagaliau pavyko sudalyvauti visose treniruotėse. Šiandien vėl išvykstu, o ketvirtadienį, jeigu viskas bus gerai, jau turėčiau dalyvauti „Dainavos“ pratybose. Stovyklos metu numatytos draugiškos rungtynės prieš jaunesnius NFA auklėtinius. Tiesa, rungtynės gali neįvykti dėl blogų oro sąlygų.

Šeštadienį sužaidei antrąsias draugiškas rungtynes pasiruošimo LFF I lygos sezonui cikle. Kokios nuotaikos? Kaip pats įvertintum rungtynes?
Kai žaidi už savo miesto komandą nuotaikos visada yra puikios. Žaisdamas už „Dainavą“ atiduodu daugiau nei galiu. Pačios rungtynės buvo labai sunkios. Daug puolėm, daug gynėmės, kas lėmė, jog toks tempas pareikalavo labai daug jėgų. Dar trūksta susižaidimo, tačiau po truputį imame vienas kitą pažinti, suprasti. Oro sąlygos taip pat buvo labai blogos. Pirmojo kėlinio pabaigoje pajaučiau čiurnos skausmus, tad per pertrauką pasiprašiau keitimo. Pelnyti pirmąjį įvartį vyrų futbole buvo nuostabus jausmas. Reikia tikėtis, jog jis ne paskutinis.

Galbūt po rungtynių sulaukei ir pagiriamųjų žodžių?
Treneris po rungtynių paaiškino visas mano klaidas ir paminėjo, jog reikia dar labai daug dirbti. Man tai buvo kaip pagyrimas.

Ar sunku priprasti prie naujo trenerio sistemos?
Priprasti nėra lengva. Treniruotės sunkios ir treneris visuomet reikalauja maksimumo. Žinoma, jos ir labai įdomios. Tačiau kuo juos sunkesnės dabar, tuo geriau būsime pasiruošę sezono pradžiai. Turėjome ir treniruočių kiek kitokioje aplinkoje, kas yra tikrai labai smagu. Minėjo, jog tokių treniruočių turėtų būti ir daugiau. Manau, kad trenerio dėka su kiekviena diena vienas kitą pažįstame vis geriau.

Prieš sezoną turėjai galimybę išvykti į NFA, tačiau nusprendei likti gimtojo miesto komandoje. Kas lėmė tokį pasirinkimą?
Nacionalinė Futbolo Akademija siūlė atvykti į Kauną ir ten apsigyventi. Taip pat išvardino argumentus, kodėl turėčiau persikelti į NFA. Tačiau manau, jog galimybė rungtyniauti „Dainavoje“ niekuo nenusileidžia NFA pateiktam pasiūlymui. Šį sezoną turime puikų trenerį, kuris yra sukaupęs daug patirties. Taip pat komandai keliami aukšti tikslai, o aikštėje privalės žaisti mažiausiai du jauni žaidėjai. Žinoma, prie viso to man pačiam reikia dirbti ir dar kartą dirbti.