Tik šį sezoną profesionalaus trenerio karjerą pradėjęs 28-erių norvegas Kim Rønningstad nepabūgo palikti Tėvynės ir atvykti į mažai girdėtą Lietuvą, kur iškart stojo prie Dzūkijos futbolo klubo „Dainava“ vairo ir praėjusią savaitę šventė pirmąją pergalę. Apie netikėtai gautą pravardę, kovinguosius ekipos futbolininkus, gyvenimą Alytuje ir „Dzūkų Tankus“ treneris papasakojo klubo svetainei www.dfkdainava.com.

Treneri, esate gana charizmatiška asmenybė ir galbūt dėl to klubo sirgaliai jus praminė „Dainavos Jurgenu Kloppu“. Ką apie tai galvojate? Ar jums patinka naujoji pravardė?

Pirmiausiai, norėčiau padėkoti už gražius žodžius. Jurgenas Kloppas yra vienas geriausių pasaulio trenerių, kuris taip pat labai gerbiamas ir visų „Liverpool“ klubo sirgalių. Taigi, jeigu aš galiu jausti tokį patį įvertinimą čia, Alytuje, man yra didelė garbė. Mano darbas – treniruoti. Ir mano įdirbis turėtų būti vertinamas pagal tai, kaip mes žaidžiame, tačiau, žinoma, labai malonu girdėti, jog sirgaliai mėgsta mane tokį, koks esu, ir, jeigu mane sulygina su vienu charizmatiškiausių trenerių pasaulyje, man tai yra nuostabus komplimentas.

Ar turite autoritetų savo gyvenime? Galbūt vienas iš jų ir yra Jurgenas Kloppas?

Niekada neturėjau vieno asmens, į kurį lygiuočiausi ir stengčiausi būti panašus. Mano nuomone, kiekvienas treneris yra individualus dėl savo mąstymo, tačiau, žinoma, kiekvieną iš jų supa sava aplinka, kiti treneriai ir žmonės, turintys vienokios ar kitokios įtakos. Mano braižas – sunkaus darbo ir atsidavimo futbolui mišinys. To išmokau iš savo trenerių užaugdamas ir dirbdamas su jais. Šioje planetoje egzistuoju dar tik 28 metus, tad sunku išskirti konkrečias asmenybes.

Sužaistos dvejos labai dramatiškos rungtynės. Praėjusiose iš jų – pavyko iškovoti pirmąją pergalę paskutinėmis mačo minutėmis. Nors komanda yra gana jauna, tačiau nebijo parodyti charakterio. Ko Alytaus „Dainavos“ sirgaliai gali tikėtis ateityje?

Futbolas – tai azartas, kartais sekasi ne taip kaip norėtųsi, o kartais sunkiu darbu gali pasiekti fantastiškus rezultatus. Man ir mano futbolininkams abejos rungtynės buvo ypatingos, galiu pasidalinti kiekvienu momentu su šiais jaunais, fantastiškais žmonėmis, kurie šiuo metu man yra labai artimi. Jie parodė charakterį nuo pirmosios mano dienos Alytuje. Tą matėme ir abejose dvikovose, kai žaidėjams pavyko pelnyti įvarčius rungtynių pabaigose. Mes turime penkis futbolininkus, žaidžiančius savo amžiaus rinktinėse ir nematau priežasties, kodėl šis skaičius negalėtų augti, nepamirštant ir apie nacionalinės Lietuvos rinktinės. Šis klubas – su šviesia ateitimi, tad turime nuolat priimti teisingus sprendimus vardan ateities futbolo. Žaidėjai negali būti patenkinti ten, kur yra, jie turi visada galvoti apie laiptelį aukščiau. Tai užtrunka, tačiau esu šimtu procentų įsitikinęs, jog laukti verta ir sunkus darbas atsiperka su kaupu.

Praėjusiose rungtynėse su „Vilniaus Vyčiu“ Emanuelis Puzakinas ir Renatas Banevičius buvo pakeisti dėl patirtų traumų. Kokia jų sveikatos būklė? Ar artimiausiose rungtynėse šie žaidėjai pasirodys?

Taip, tiek Emanuelį, tiek Renatą buvau priverstas keisti ne savo noru. Emui buvo nustatytas čiurnos patempimas, dėl kurio negalės žaisti mažiausiai tris savaites, tačiau jis jau profesionaliai dirba su klubo kineziterapeutu Justinu. Renatui – nieko baisaus nenutiko ir jis treniruojasi pilna jėga.

Pirma lyga nėra labai populiari ir stebima Lietuvoje. Koks jausmas vadovauti antrojo šalies diviziono komandai?

Manau, jog Pirma lyga yra labai populiari. Žinoma, mums pasisekė turėti geriausius fanus šalyje, tad negaliu kalbėti apie kitus klubus ir komandas. Aš myliu Alytų kaip miestą, man patinka žmonės, dirbantys šiame klube, ką jau kalbėti apie „alkanus“ ir energijos kupinus futbolininkus. Tai labai puikus derinys. O aš esu čia, kad šis miestas, klubas bei futbolininkai taptų dar geresniais.

Prakalbote apie Alytų – jau du mėnesius gyvenate šeštajame pagal dydį Lietuvos mieste. Koks buvo pirmasis įspūdis atvykus? Ką apie patį miestą ir žmones galite pasakyti dabar?

O taip, laikas bėga labai greitai. Kiekviena diena buvo paskirta futbolui – per tuos dvejus mėnesius įvyko daugiau nei 60 treniruočių sesijų. Nors Alytus toli gražu nėra didžiausias miestas, kuriame teko gyventi ar lankytis, tačiau tai miestas, turintis didžiulę širdį sportui. Tai man yra svarbiausia. Čia žaidėjai yra tikrai mylimi, o sutikimas, kurį patyriau atvykdamas į Alytų, buvo toks, apie kokį net nesvajojau. Žiūriu į priekį ir kiekvieną dieną stengiuosi susipažinti su naujais žmonėmis bei taip daugiau sužinoti apie šį kraštą.

Alytaus DFK „Dainavos“ rungtynių lankomumas praėjusiame sezone buvo vienas didžiausių Lietuvoje – nusileista tik šalies grandams Marijampolės „Sūduvai“ ir Vilniaus „Žalgiriui“. Kaip manote, ar pavyks pasiekti tokį rezultatą ir šiemet?

„Sūduva“ ir „Žalgiris“ žaidė Europoje – ir tai yra vienas iš mūsų klubo ilgalaikių tikslų. Noriu, kad Alytaus stadionas būtų sausakimšas kiekvienose namų rungtynėse. Prižadu, jog padarysiu viską, kas priklauso nuo manęs, kad tos 90 rungtynių minučių būtų vertos kiekvieno atėjusio į stadioną, išskyrus tuos, kurie palaikys svečių komandą. Kai turime tokius gerbėjus ir vieną gražiausių stadionų Lietuvoje – neturėtų kilti daugiau priežasčių, kodėl prieš tai įvardinti klubai yra sėkmingesni nei mes.

Be abejo, rytojaus rytą mes dar nekovosime Europoje, bet žingsnis po žingsnio, treniruotė po treniruotės, savaitė po savaitės, metai po metų, sprendimas po sprendimo, rūpinsimės, jog judame teisinga kryptimi. Atvykęs iškart pajutau glaudų ryšį su Alytaus „Dainavos“ vadovais Rimu ir Žydrūnu – šie žmonės dirba klubui, siekdami visa ko geriausio. Galiu pasakyti, jog jie juda labai kryptingai ir turi gerą ne tik šio, bet ir būsimų sezonų planą. Kartu mes dirbame ateičiai, o tai labai įdomus procesas su šiais jaunais žaidėjais, kuriuos turime mūsų komandoje.

Pabaigai, norime paklausti apie aktyviausius DFK „Dainavos“ fanus – „Dzūkų Tankus“. Koks buvo pirmasis įspūdis pamačius ir išgirdus juos? Ką apie juos galvojate?

Jie yra fantastiški! Tik atvykus teko apie juos išgirsti ir pamatyti filmuotą medžiagą iš praėjusio sezono, bet galiu paliudyti jiems: tai ką jie daro prieš, per ir po rungtynių yra fantastiška. Aktyviausiųjų sirgalių palaikymas ir parama futbolininkams aikštėje yra tiesiog neįkainojama. Esu jiems labai dėkingas už puikų palaikymą. Po kūną bėgioja šiurpuliukai jaučiant jų tikėjimą ir atsidavimą klubui, kuriais jie besąlygiškai dalijasi dainuodami ir šokinėdami. Žodžiais sunku apibūdinti, kokie šaunūs jie yra, o kuo fanai garsesni – tuo daugiau energijos mes gauname. „Dzūkų Tankai“ sezoną pradėjo nuostabiai, bet kaip ir įprastame gyvenime, mes visi norime, kad rytoj būtų dar geriau. Labai džiaugiuosi, jog sekmadienį juos vėl matysiu ir išgirsiu Vilniuje!